Wednesday, 24 December 2014

prašau taip nebedaryk

aš jau kelias dienas galvojau parašyti įrašą, nes visgi praėjo daug laiko po paskutinio karto. atsitiko daug dalykų. pabaigiau kurti  2014 video, kuriuo taip norėjau pasidalinti.
prieš dvyliktos klasės egzaminų rezultatų paskelbimo dieną mane pasiekė baisi žinia, kad dangus pasiėmė man brangų žmogų.
dabar, kai galvoje tik darbas ir egzaminai, tik šįkart universitetiniai, žinia vėl kirto į paširdžius.

aš tave pažinojau nuo penkiolikos metų.
ir niekad nepamiršiu, kaip dar šią vasarą, abiejų mylimiausiame festivalyje buvom, ir eidama su drauge iki steidžo, aš tave pamačiau vieną sėdintį ant žemes, ir pasakiau draugei, kad tu eik, aš prisėsiu. nes gi tiek kartų norėjau tave gyvai užkalbint, nes tas feisbukas ar sms žinutės nieko nereiškia, kai šneki su žmogum ir gali matyt jo šypseną. nepamiršiu, kaip tamsoj ieškojom mano mašinos, kad galėtumėm pasiimti dar porą alaus skardinių ir eiti toliau klausytis muzikos, dėl kurios mūsų širdys pasiekia aukščiausią laimės ribą.
nepamiršiu ir kaip prieš kelias dienas penktadienį tu man netikėtai parašei; ir kaip buvo gera žinot, kad nors ir ne lietuvoje per kalėdas, aš tokia ne viena.
dieve, jai taip greitai dar ką nors atimsi iš mano širdies, prisiekiu, neatlaikysiu.
<3


ir tau


Sunday, 16 November 2014

19


Birthday weekend is over and I can honestly say, it tops all of my other birthdays combined. I mean, I had to 2 amazing nights out, danced A LOT, saw few favorite artists live and met new people. Uploading the least awesome video of the Saturday night just because I can't upload anything more that 100 MB, so sorry about that. But I'm still in the making of 2014 video, so check back at the end of the year for it!
I don't have any good pictures yet, but I'm going to see Banks tomorrow, so I'll take that opportunity to have so selfies :)

video


and also.
You know when people ask freshers 'do you think you're in the right place?', well I think I know the answer. And it is yes. I was sitting in a lecture on a Friday afternoon and actually realized that I'm glad that I'm here. I'm glad that I'm studying Biology and I find it fascinating. I love that in almost every other class I hear lecturer saying 'I am sorry I can't explain it because no one has explained it before, it is unknown why it's like that'. That just means, there are plenty of possibilities to actually find something that hasn't been known to anyone before. That just means I can have my name in the history book, at the Biologists' section, under 'the founder of' or 'invented this' or 'explained this'.
it blows my mind.



Tuesday, 28 October 2014

first month

hello there mate!
haha! I should start writing in English now, I guess. I've been here for a month exactly. I got a job (uniform (that I actually not really fond of, but oh well) is below), died my hair dark brown ( and LOVING IT), met new people, have new friends, opened a bank account, new phone number, the studies are going quite alright. Living the life I always wanted. 


that is the result of what bright/dark lips and dark hair has done to me haha


the view of these sunrises are just breathtaking every time 








cheers

Wednesday, 15 October 2014

tags though

Kažkaip užsiskaičiau savo blogą, nes nesimiega. ( whoa 10 už gramatiką) Perskaičiau daugiau nei metus atgal ir tik dabar suvokiau, kokia miserable buvau. Gal tiesiog tik tokiom akimirkos norėdavosi rašyt, bet rimtai pagalvojus, tikrai labai dažnai aplankydavo tokios sunkios dienos, kad šia akimirka (vnsk. vard.) džiaugiuosi. Dabar gyvenu tik sau. Galiu miegoti nuoga, nors anksčiau apie tai net sau pagalvot neleisdavau. Galiu vidury nakties išeiti į lauką ir kvėpuoti po lietaus esančiu gaiviu oru. Galiu vaikščioti po parkus valandų valandas ir grožėtis pasauliu. Galiu visą dieną žiūrėti draugus ir nesijausti kalta. Galiu daryti viską, ką noriu. Galiu nueit į parduotuvę, nusipirkt plaukų dažų ir nusidažyt. Galiu paprastą dieną dažytis tamsiu lūpdažiu. Galiu viską.  Šita laisvė man yra tokia reikalinga už praėjusius metus, kad net širdį spaudžia.







Pasirodo tiek ir tereikėjo, kad 'susitvarkyčiau gyvenimą'. Dabar telieka tik užpildyti jį meile. O jau dėl šitos, reikės daug darbo įdėt. Galėtų daug lengviau ateiti, negu šitas naujas gyvenimas. Ir grečiau.


Friday, 3 October 2014

rugsėjo 28 12:25 vietos laiku


aš tiek jaudinausi, kaip man pavyks padaryti tokį didelį persilaužimą savo gyvenimę. palikti draugus, šeimą, namus ir atvažiuoti čia.

pabuvau penkias dienas, ir galiu pasakyti, kad tai buvo geriausias sprendimas, kokį tik galėjau pasirinkti. čia verda gyvenimas kiekvieną dieną. žmonių paprastą pirmadienio popietę mieste kaip per jūros šventę. čia nėra keista tiesiog atsisėti aikštės viduryje ant laiptų ir žiūrėti į žmones ar klausytis muzikos, nes taip daro dauguma. čia gali eiti į klubą pasidažiusi tik tušu ir šokti vidury salės ir visi šypsosis, net prisijungs. čia nereikia apsimesti kitokia. čia gali būti savimi. šiandien vakare vaikščiodama palei kanalą, gerdama kavą, netgi pagalvojau, kad per šias kelias dienas aš nė karto nepasijaučiau blogai dėl savo figūros ar kitų flaws. 
draugas klausė, ar nors truputį jaučiuos home sick, ir tikrai sau nemeluojant, visiškai ne.
šią akimirką aš taip džiaugiuosi, kad nepasilikau Vilniuje, jūs nė neįsivaizduojat.




(lab coat)



The Cathedral


The Victoria Square


mano namučiai 
(flat 32, floor 5, room 4)


oazė 


o2 academy



Tuesday, 9 September 2014

kaip žmonės persikrausto į kitą šalį?

aš vėl buvau Vilniui ir vėl viską jis sujaukė. Šįkart paskutinį kartą prieš savo didžiąją kelionę.
Bet ta prasme, aš grįžau, ir jau dvi dienas nerandu sau vietos. Ryte atsikėliau su nežmoniška šypsena veide ir tik vėliau supratau, kad sapnavau savo gyvenimą Vilniuje. Lygiai taip pat, kaip ir mano draugai dabar, ėjau į paskaitas, vakare gėriau kavą centre su draugėm, o savaitgaliai buvo tokie, kokius pajaučiau ištikrųjų būdama ten; tokie careless, bendraujant su visais ir nežinant kur atsibusi.
klausant savo muzikos, šokant su savo žmonėm, viskas pažįstama, šilta, gera.
bet žinot kaip bus.
paliksiu namų raktus.
paliksiu sim telefono kortelę.
paliksiu knygas.
paliksiu kai kuriuos rūbus.
paliksiu senus sąsiuvinius.
paliksiu savo lovą. vonią. kiemą.
paliksiu savo namus.
paliksiu šeimą.
paliksiu draugus.

bus nauja banko sąskaita.
naujas numeris. nauja sim kortelė.
nauji buto raktai.
nauji žmonės.
nauja kultūra.
naujas miestas.
nauja šalis.
kita kalba.
darbas.
mokslai.

nors atrodo susitikau su tikrai daug draugų, kuriuos norėjau pamatyti, ir visus apkabinau, ir pasidžiaugiau, kad juos pažįstų, bet dabar sedžiu ir galvoju, kad norėčiau apkabinti dar ir dar, ir niekad nepaleist.



Sunday, 24 August 2014

kaip yra su tom fantazijom....
tikrai ne paslaptis, kad kiekvienas tai darom. ta prasme, prieš užmiegant norisi pamiršti visus kamuojančius rūpesčius ir tiesiog pasvajoti, tiesa?
neseniai pastebėjau, kad aš neleidžiu sau labai giliai į tai pasinerti. dažnai būdavo, jei pradėdavau kurti tobulus scenarijus, greit viską nuvydavau į šalį, nes nu common, tai niekada nebus realybė ir kam save kankinti. ir tik dabar atėjo suvokimas kodėl aš to neleidžiu sau daryti.
aš tikrai esu svajotoja, kas pažįsta, nepaneigs. galiu prifantazuoti taip, kad neatskirčiau realaus pasaulio nuo svajonių. bet čia ir yra problema. prieš kelias dienas aš paleidau savo mintis ir žiūrėjau, kiek toli jos mane nuneš. bet nunešė taip toli, kad aš nebenoriu grįžti. gyvenu minutėm, kada galėsiu gulti į patalus ir vėl pasinerti į tas akimirkas, kurios padarė mane laiminga.
bet juk čia nėra gerai.
man atrodo, taip žmonės išprotėja.



Wednesday, 20 August 2014

rest in peace, dear satta

jau kelintas įrašas lieka išsaugotas kaip juodraštis.
šitas gali būt neišskirtinis.
pabuvau dvejose festivaliuose, tad žinodama save, turėčiau būti pilna pozityvumo, bet dabar mintyse tik 'aš esu liūdnas žmogus'. gal ne liūdnas, o tuščias. pasidžiaugiu akimirka, ir viskas dingsta.
dažnai savo įrašų aš pati nebe suprantu.
bet aš niekada neišmoksiu kitaip rašyti, nes būtent tokios kreivos mintys man einasi lengviausiai. tą sekundę atrodo pasisako viskas, ką norisi pasakyti.


"gera žinoti, kad tu turi stiprų užnugarį. bet pati tai aš nežinau, ką tai reiškia". 


jei nori ką nors pasakyti, sakyk dabar. nori ką nors padaryt, daryk dabar. nelauk akimirkos, nelauk pirmadienio, nelauk naujų metų. eik ir padaryk dabar. ugne, nelauk dar keturių metų.
ps. geriau vėliau, nei niekada, todėl dabar esu padarius viską, ką žadėjau. bet vis tiek. nelaikykit visko savy. bus lengviau.


chebra, ačiū už gražią paskutinę sattą. 


Wednesday, 23 July 2014


when all you can hear in your mind ' you're such a mess. you need to straighten things in your head' and all you can say out loud is i'm sorry for what i've become...
when the sayings 'you just need time, everything will come with time' are happening way too often...
when all you want to do is kiss hard and never let go.


just promise me you'll think of me ever time you look up in the sky and see a star.

Friday, 18 July 2014

i got in

I know it's been a while since I wrote in English. 
It's been a while since I actually wrote.

I graduated from high school. And got in university. 

I know it might seem weird, but for the whole last 4 years of my high school I had only one dream. I study at university in England, live in a big city and change my life like no one is controlling it. Live it just for myself. 
And now... It is guaranteed ( as UCAS page is telling me ) that I will. In this October actually. 
If the miracle won't happen ( I actually don't mind ) and the Uni of Birmingham won't unconditional-my-offer, I'll be studying at Aston University in Birmingham. Biological Sciences.
I can't believe and I probably won't realize that this is happening till I'll land at Birmingham's airport. 
Enough about it, because I really want to share the pictures of my graduation. I'll have the whole September to talk about Uni, since all of my classmates that will be studying here in Lithuania will already have started their courses. 






it was a really wonderful day

Saturday, 5 July 2014

remembered

gumulas gerklėj,
buvai per jaunas išeit,
gyvenimas tikrai neteisingas.


Thursday, 26 June 2014

#livinvlnlyf

jei kas vėl paklaustų, kaip sekėsi egzaminai, aš tikrai atsakyčiau, 'nu nežinau, rezultatai parodys' ir nusisukčiau, nes realiai iš tų dviejų savaičių nieko neprisimenu. vienas didelis blank.
bet užtat 06 20-23 visiškai ne blank.
anksčiau važiuodama į vilnių sau sakydavau 'varyk visur, daryk viską, kuo daugiau, tuo fainiau'
bet kažkaip atvažiavau, ir dingo tas noras.
užtenka turėt geriausią draugę šeštadienio naktį šalia, žiūrėt futbolą, gert kavą ir užmigt po pirmo kėlinio.
arba penktadienį bėgt nuo kalno skaudant viskam, kad tik stovėt pirmoj eilėj prieš mylimą atlikėją.
arba pirmadienį būt stoty ir jau pradėt skaičiuot dienas kada vėl susitiksit.
aš žinau, aš nemoku savo jausmų išreikšt žodžiais realiai.
juos ir rašant stringa gumulas gerklėje.
gal todėl dažnai leidžiu viską išreikšt nuotraukoms ir galingiems drop'ams ar melancholiškiems dainos žodžiams.
pavyzdžiui kaip čia arba čia.













Saturday, 31 May 2014


čia dar viena, tik šįkart paskutinė, diena, kai vėl suvoki, kad tuoj viskas baigsis.