101,100,99

šimtadienis atėjo ir praėjo. tikrai nemeluosiu, laukiau jau nuo tada, kai pirmą kart dvyliktokai įbėgo su barškučiais į klasę džiaugsmingom nuotaikom, man dar būnant pradinukei. užaugau su šitais žmonėmis, ir dabar žiūrint į nuotraukas, akys pildosi ašarų, kad tuoj reikės juos palikti. savo noru. 100 ir ate pirmam įžengimui į klasę po savaitgalio, trokštant papasakoti draugei, kokį naują serialą atradai. 100 ir ate vaikinų prikolams iš prastai parašytų rašinių bei ne į temą komentarų. 100 ir ate diskotekoms per ilgąsias pertraukas auklėtojos kabinete. 100 ir ate visiems nereikalingiems kableliams. 100 ir ate mokykla.

nors vienuoliktokai leido pasijusti pasakoj, nežinau, kaip būtų praėjusi ši šventė, jei nebūčiau tokia artima su savo mylima iva.
gyvenime, mes ateinam su griausmu. pilni gerų emocijų. ir trokštam iš tavęs pasiimt viską, ką turi gražiausio.
http://www.youtube.com/watch?v=WoQ9YzOgSdw&feature=youtu.be

nėra pavadinimo

tos dvi papildomos laisvos dienos yra sąžinės graužaties neštos.

penktadienį šimtadienis, o aš youtubei peržiūrėjusi visus savo mokyklos filmukus ir išliejus porą litrų ašarų. bent jau išbandytas makiažas yra gan waterproofinis. peržiūrėtos visos nuotraukos iš paskutiniųjų laidų šimtadienių. nežinau, kaip ištversiu. jau dabar nenoriu, kad vasario 22 išauštų. 

ir kas, kad tavo valentino dieną dovanotos rožės iš pareigos, dabar nuvytusios.

ir jau už 164 dienų aš šoksiu kartu su tavim rankom susikabinusi pagal muziką, kurios žodžius abi mokam iki širdies gelmių giliausių.