101,100,99

šimtadienis atėjo ir praėjo. tikrai nemeluosiu, laukiau jau nuo tada, kai pirmą kart dvyliktokai įbėgo su barškučiais į klasę džiaugsmingom nuotaikom, man dar būnant pradinukei. užaugau su šitais žmonėmis, ir dabar žiūrint į nuotraukas, akys pildosi ašarų, kad tuoj reikės juos palikti. savo noru. 100 ir ate pirmam įžengimui į klasę po savaitgalio, trokštant papasakoti draugei, kokį naują serialą atradai. 100 ir ate vaikinų prikolams iš prastai parašytų rašinių bei ne į temą komentarų. 100 ir ate diskotekoms per ilgąsias pertraukas auklėtojos kabinete. 100 ir ate visiems nereikalingiems kableliams. 100 ir ate mokykla.

nors vienuoliktokai leido pasijusti pasakoj, nežinau, kaip būtų praėjusi ši šventė, jei nebūčiau tokia artima su savo mylima iva.
gyvenime, mes ateinam su griausmu. pilni gerų emocijų. ir trokštam iš tavęs pasiimt viską, ką turi gražiausio.
http://www.youtube.com/watch?v=WoQ9YzOgSdw&feature=youtu.be

nėra pavadinimo

tos dvi papildomos laisvos dienos yra sąžinės graužaties neštos.

penktadienį šimtadienis, o aš youtubei peržiūrėjusi visus savo mokyklos filmukus ir išliejus porą litrų ašarų. bent jau išbandytas makiažas yra gan waterproofinis. peržiūrėtos visos nuotraukos iš paskutiniųjų laidų šimtadienių. nežinau, kaip ištversiu. jau dabar nenoriu, kad vasario 22 išauštų. 

ir kas, kad tavo valentino dieną dovanotos rožės iš pareigos, dabar nuvytusios.

ir jau už 164 dienų aš šoksiu kartu su tavim rankom susikabinusi pagal muziką, kurios žodžius abi mokam iki širdies gelmių giliausių. 

today has been a lucky day.
got an offer from bristol.



Pressure of the future, too much for today
How many hours will I let slip away
Before I realize existing and living
Are not the same

balta drobulė man nepatiko, bet rašyti kitokiu stiliumi, nei minčių srautas, aš tiesiog nemoku.

or will you?

a walk to school in the morning is not a perfect time for a meltdown, I can assure you.



this song made everything so awful and I still can't stop listening to it.

the main thing why I suddenly got so sad lies between the lyrics of this song  "If it wasn't for you, I'd be alone". Considering that the whole wave of studying abroad is extremely low at this time and almost every single one of my friends are staying here, made me rethink my future. I know that I don't want to study here. But if I leave, I'll be completely on my own. I know I'm dreaming of days like grabbing old romance book from a vintage bookstore and reading it at Starbucks, but even if I'll have days like this... What about the times, when all my friends back here will be going out to parties where beat-makers are their friends, where the music is known and listened together? I don't know what is ahead of me.
bijau.
labai.

nustok sproginėt

5th of January. Tomorrow is the 6th. In one week 12th. Deadlines at 15th. Stop going so fast, time, please.

Right now, as I think about it, I had such an eventful holidays. I absolutely love the tattoo I got, extremely happy about the theory exam for a driving licence and a bit disappointed about IELTS exam results, but at least it is enough.

last

rašysiu lietuviškai nes vat noriu
neapžvelginėsiu metų nes vat yra video

vakar prisiminiau kas yra nemiga
vieną akimirką žiūrėjau pro langą ir atrodė kad matau ryškiai žybsinčią žvaigždę
visad galvojau kad ten šiaurinė žvaigždė
nukreipus mintis ties teigiamais sapnais valandėlei pamiršau
kai gražūs sapnai manęs neaplankė
prisiminiau žvaigždę
jos nebebuvo

jokių pasižadėjimų nerašysiu
nes žinau kad neįvykdysiu

nebekartosiu kad viską turiu pasiimt iš šios akimirkos
nes veiksmai norint tai padaryti
atima daugiau jėgų negu galimybė visa prisiminti

pasirodo esu visiškai priklausoma nuo kitų žmonių laimės
arba skausmo

man labai nepatinka kableliai
todėl jų čia nė kvapo

nežinau kuo kvepės 2014
tikiuosi juodai baltom vaivorykštėm ir skraidančiais vienaragiais

atrodo mano gyvenimas vienas didelis tūsas
atrodo

procrastination is my middle name.

at least i love the header of my blog for the first time.