when all you can hear in your mind ' you're such a mess. you need to straighten things in your head' and all you can say out loud is i'm sorry for what i've become...
when the sayings 'you just need time, everything will come with time' are happening way too often...
when all you want to do is kiss hard and never let go.

just promise me you'll think of me ever time you look up in the sky and see a star.

i got in

I know it's been a while since I wrote in English. 

It's been a while since I actually wrote.

I graduated from high school. And got in university. 

I know it might seem weird, but for the whole last 4 years of my high school I had only one dream. I study at university in England, live in a big city and change my life like no one is controlling it. Live it just for myself. 

And now... It is guaranteed ( as UCAS page is telling me ) that I will. In this October actually. 

If the miracle won't happen ( I actually don't mind ) and the Uni of Birmingham won't unconditional-my-offer, I'll be studying at Aston University in Birmingham. Biological Sciences.

I can't believe and I probably won't realize that this is happening till I'll land at Birmingham's airport. 

Enough about it, because I really want to share the pictures of my graduation. I'll have the whole September to talk about Uni, since all of my classmates that will be studying here in Lithuania will already have started their courses. 

it was a really wonderful day

remembered

gumulas gerklėj,
buvai per jaunas išeit,
gyvenimas tikrai neteisingas.

180km/h 4 am autostrada

#livinvlnlyf

jei kas vėl paklaustų, kaip sekėsi egzaminai, aš tikrai atsakyčiau, 'nu nežinau, rezultatai parodys' ir nusisukčiau, nes realiai iš tų dviejų savaičių nieko neprisimenu. vienas didelis blank.
bet užtat 06 20-23 visiškai ne blank.
anksčiau važiuodama į vilnių sau sakydavau 'varyk visur, daryk viską, kuo daugiau, tuo fainiau'
bet kažkaip atvažiavau, ir dingo tas noras.
užtenka turėt geriausią draugę šeštadienio naktį šalia, žiūrėt futbolą, gert kavą ir užmigt po pirmo kėlinio.
arba penktadienį bėgt nuo kalno skaudant viskam, kad tik stovėt pirmoj eilėj prieš mylimą atlikėją.
arba pirmadienį būt stoty ir jau pradėt skaičiuot dienas kada vėl susitiksit.
aš žinau, aš nemoku savo jausmų išreikšt žodžiais realiai.
juos ir rašant stringa gumulas gerklėje.
gal todėl dažnai leidžiu viską išreikšt nuotraukoms ir galingiems drop'ams ar melancholiškiems dainos žodžiams.
pavyzdžiui kaip čia arba čia.

čia dar viena, tik šįkart paskutinė, diena, kai vėl suvoki, kad tuoj viskas baigsis. 

čia kai būna, protas važiuoja, tai belieka tik sėstis į mašiną, prisipilt pilną balioną dujų, pajamt draugę ir važiuot ten, kur net GPS netraukia.

pykina nuo žmonių, bet be jų, aš niekas.