kaip yra su tom fantazijom....
tikrai ne paslaptis, kad kiekvienas tai darom. ta prasme, prieš užmiegant norisi pamiršti visus kamuojančius rūpesčius ir tiesiog pasvajoti, tiesa?
neseniai pastebėjau, kad aš neleidžiu sau labai giliai į tai pasinerti. dažnai būdavo, jei pradėdavau kurti tobulus scenarijus, greit viską nuvydavau į šalį, nes nu common, tai niekada nebus realybė ir kam save kankinti. ir tik dabar atėjo suvokimas kodėl aš to neleidžiu sau daryti.
aš tikrai esu svajotoja, kas pažįsta, nepaneigs. galiu prifantazuoti taip, kad neatskirčiau realaus pasaulio nuo svajonių. bet čia ir yra problema. prieš kelias dienas aš paleidau savo mintis ir žiūrėjau, kiek toli jos mane nuneš. bet nunešė taip toli, kad aš nebenoriu grįžti. gyvenu minutėm, kada galėsiu gulti į patalus ir vėl pasinerti į tas akimirkas, kurios padarė mane laiminga.
bet juk čia nėra gerai.
man atrodo, taip žmonės išprotėja.

rest in peace, dear satta

jau kelintas įrašas lieka išsaugotas kaip juodraštis.
šitas gali būt neišskirtinis.
pabuvau dvejose festivaliuose, tad žinodama save, turėčiau būti pilna pozityvumo, bet dabar mintyse tik 'aš esu liūdnas žmogus'. gal ne liūdnas, o tuščias. pasidžiaugiu akimirka, ir viskas dingsta.
dažnai savo įrašų aš pati nebe suprantu.
bet aš niekada neišmoksiu kitaip rašyti, nes būtent tokios kreivos mintys man einasi lengviausiai. tą sekundę atrodo pasisako viskas, ką norisi pasakyti.

"gera žinoti, kad tu turi stiprų užnugarį. bet pati tai aš nežinau, ką tai reiškia". 

jei nori ką nors pasakyti, sakyk dabar. nori ką nors padaryt, daryk dabar. nelauk akimirkos, nelauk pirmadienio, nelauk naujų metų. eik ir padaryk dabar. ugne, nelauk dar keturių metų.
ps. geriau vėliau, nei niekada, todėl dabar esu padarius viską, ką žadėjau. bet vis tiek. nelaikykit visko savy. bus lengviau.

chebra, ačiū už gražią paskutinę sattą. 

when all you can hear in your mind ' you're such a mess. you need to straighten things in your head' and all you can say out loud is i'm sorry for what i've become...
when the sayings 'you just need time, everything will come with time' are happening way too often...
when all you want to do is kiss hard and never let go.

just promise me you'll think of me ever time you look up in the sky and see a star.

i got in

I know it's been a while since I wrote in English. 

It's been a while since I actually wrote.

I graduated from high school. And got in university. 

I know it might seem weird, but for the whole last 4 years of my high school I had only one dream. I study at university in England, live in a big city and change my life like no one is controlling it. Live it just for myself. 

And now... It is guaranteed ( as UCAS page is telling me ) that I will. In this October actually. 

If the miracle won't happen ( I actually don't mind ) and the Uni of Birmingham won't unconditional-my-offer, I'll be studying at Aston University in Birmingham. Biological Sciences.

I can't believe and I probably won't realize that this is happening till I'll land at Birmingham's airport. 

Enough about it, because I really want to share the pictures of my graduation. I'll have the whole September to talk about Uni, since all of my classmates that will be studying here in Lithuania will already have started their courses. 

it was a really wonderful day

remembered

gumulas gerklėj,
buvai per jaunas išeit,
gyvenimas tikrai neteisingas.

180km/h 4 am autostrada

#livinvlnlyf

jei kas vėl paklaustų, kaip sekėsi egzaminai, aš tikrai atsakyčiau, 'nu nežinau, rezultatai parodys' ir nusisukčiau, nes realiai iš tų dviejų savaičių nieko neprisimenu. vienas didelis blank.
bet užtat 06 20-23 visiškai ne blank.
anksčiau važiuodama į vilnių sau sakydavau 'varyk visur, daryk viską, kuo daugiau, tuo fainiau'
bet kažkaip atvažiavau, ir dingo tas noras.
užtenka turėt geriausią draugę šeštadienio naktį šalia, žiūrėt futbolą, gert kavą ir užmigt po pirmo kėlinio.
arba penktadienį bėgt nuo kalno skaudant viskam, kad tik stovėt pirmoj eilėj prieš mylimą atlikėją.
arba pirmadienį būt stoty ir jau pradėt skaičiuot dienas kada vėl susitiksit.
aš žinau, aš nemoku savo jausmų išreikšt žodžiais realiai.
juos ir rašant stringa gumulas gerklėje.
gal todėl dažnai leidžiu viską išreikšt nuotraukoms ir galingiems drop'ams ar melancholiškiems dainos žodžiams.
pavyzdžiui kaip čia arba čia.