labai

Prisipažinsiu, retai (arčiau niekada) pasitaiko, kad mane sudomintų lietuvių pamokose analizijuomi kūriniai. Bet J.Apučio novelėje "Vieniša sodyba" šie žodžiai regis kalbėjo man.

"Nežinomybė žmoguje yra daug įdomiau už tai, ką apie jį žinome. Atsitinka, kad žmogus kartais kilniausiai pamilsta tą, kurio visa gyvastim neapkentė, o gal neapkenčia net mylėdamas, kad didžiausioje paviršinėje nesąmonėje slypi gili išmintis ir prasmė. Ir nieko čia niekas nepakeis, nors ir labai stengtųsi. "