mano tumblerio pirmas puslapis šią akimirką pasako viską, kas mano mintyse

ir jo, never been kissed before, o ką

labai

Prisipažinsiu, retai (arčiau niekada) pasitaiko, kad mane sudomintų lietuvių pamokose analizijuomi kūriniai. Bet J.Apučio novelėje "Vieniša sodyba" šie žodžiai regis kalbėjo man.

"Nežinomybė žmoguje yra daug įdomiau už tai, ką apie jį žinome. Atsitinka, kad žmogus kartais kilniausiai pamilsta tą, kurio visa gyvastim neapkentė, o gal neapkenčia net mylėdamas, kad didžiausioje paviršinėje nesąmonėje slypi gili išmintis ir prasmė. Ir nieko čia niekas nepakeis, nors ir labai stengtųsi. "

kad lieki tu vis ta ir ta pati

tas Vilnius visada sujaukia mintis.
bent jau suvokiau padariusi teisingą sprendimą pasirenkant studijas dideliam mieste. man to reikia, jei noriu jaustis gyva.
šįvakar nesirašo, bet geros emocijos kažkur, už pavargusių minčių ten glūdi. tikiuosi išlys ryte, nes kitaip išvažiuosiu ir nebegrįšiu.

nu žostkai faina vilniaus šeima. 

nu pagaliau

pilnas bakas ir aš kelyje pas tave

vo dabar pagalvojau, kodėl aš, savo kažkada myliausioj sferoj, nepaskelbiau, kaip širdis džiaugiasi paskutinėmis dienomis

savaitėlę prieš, manęs laukė daug sunkių išbandymų. pirmadienio du svarbūs kontroliniai ir kalbėjimo įskaitos planas (kuris užėmė 8h nervų ir depresijos ir greičiausiai vertas 0 taškų, kaip ir daugumos, nes mokytojai tiesiog neįtiksi). antradienį matematikos renginys aka pirmą kart stovėti prie mikrafono ir kažką actually kalbėti. trečiadienį regitroj praktika.
va taip stresas ėmė viršų, bet mano nuostabiausioji visada žinos ką pasakyti (ar padaryti).
atw ce.pdf ir bilietukas į vilnių staiga reiškė daugiau, nei galėčiau įsivaizduot.
va ir ta nuotaika viskas praėjo geriau, nei tikėjausi. darbai atsiskaityti, renginys praėjo niekam labai neparūpėjęs, o ir teisės jau gaminamos!

prieš metelius rašiau .
šiais metais rašysiu.
kitais metais irgi bus.

zenite juostelės kadrai suksis jau rytoj, instagramoj nuotraukos liesis laisvai, nes jau dabar noriu šaukt, kad gyvenu!

3 offers received. None of these unconditional. My future is still at the edge of a hill and only I can make sure  it won't fall.
I've been screaming (literally) this Banks song for the past few days and even though I don't really fancy the meaning behind the lyrics somehow it got stuck inside of my actual brain.

camel mėlyną

"sakė, kad patiko"