180km/h 4 am autostrada

#livinvlnlyf

jei kas vėl paklaustų, kaip sekėsi egzaminai, aš tikrai atsakyčiau, 'nu nežinau, rezultatai parodys' ir nusisukčiau, nes realiai iš tų dviejų savaičių nieko neprisimenu. vienas didelis blank.
bet užtat 06 20-23 visiškai ne blank.
anksčiau važiuodama į vilnių sau sakydavau 'varyk visur, daryk viską, kuo daugiau, tuo fainiau'
bet kažkaip atvažiavau, ir dingo tas noras.
užtenka turėt geriausią draugę šeštadienio naktį šalia, žiūrėt futbolą, gert kavą ir užmigt po pirmo kėlinio.
arba penktadienį bėgt nuo kalno skaudant viskam, kad tik stovėt pirmoj eilėj prieš mylimą atlikėją.
arba pirmadienį būt stoty ir jau pradėt skaičiuot dienas kada vėl susitiksit.
aš žinau, aš nemoku savo jausmų išreikšt žodžiais realiai.
juos ir rašant stringa gumulas gerklėje.
gal todėl dažnai leidžiu viską išreikšt nuotraukoms ir galingiems drop'ams ar melancholiškiems dainos žodžiams.
pavyzdžiui kaip čia arba čia.