a walk to school in the morning is not a perfect time for a meltdown, I can assure you.
this song made everything so awful and I still can't stop listening to it.
the main thing why I suddenly got so sad lies between the lyrics of this song "If it wasn't for you, I'd be alone". Considering that the whole wave of studying abroad is extremely low at this time and almost every single one of my friends are staying here, made me rethink my future. I know that I don't want to study here. But if I leave, I'll be completely on my own. I know I'm dreaming of days like grabbing old romance book from a vintage bookstore and reading it at Starbucks, but even if I'll have days like this... What about the times, when all my friends back here will be going out to parties where beat-makers are their friends, where the music is known and listened together? I don't know what is ahead of me.
bijau.
labai.
Oj kokia iki skausmo pažįstama situacija... Aš irgi prieš metus lygiai dėl tos pačios priežasties nebepildžiau dokumentų, tiesiog leidau deadline'ui praeiti ir visiškai nieko nedariau, nors iki tol visus 4 metus gimnazijoj kitos minties, kaip mokytis tik užsieny, ir neturėjau. Aš irgi išsigandau ir visa ta planuota big exciting future nuplaukė toli toli ir kas man šiandien liko? Nusivylimas, sąžinės graužatis, noras laiką atsukti atgal. Nuoširdžiai jaučiuosi tada padariusi klaidą, nes likusi Lietuvoj jaučiuosi visiškai ne savo vietoj. Nežinau, galbūt tau viskas būtų gerai, negaliu spręsti pagal save, bet noriu tik pasakyt, kad jeigu jau įdėjai tiek pastangų, kad išpildytum svajonę, tuomet neleisk, kad baimė tas visas pastangas imtų ir nubrauktų. Bijoti normalu, kad ir kaip tai lėkštai skambėtų. Prieš metus man verkiant reikėjo spyrio į sėdimąją, bet aš jo negavau, todėl jaučiu pareigą duoti tą spyrį kam nors, kam labai reikia, kad nekartotų mano kvailų klaidų, taigi priimk šitą mano random komentarą kaip savotišką spyrį :D anyway, kad ir ką nuspręstum, good luck!!
ReplyDeleteNuoširdžiai, žiauriai ačiū už komentarą. Davei tą spyrį, kurio man tikrai reikėjo. Dar kartą pergalvojau visas savo svajones, ne tik paskutiniųjų metų. Nors vakar vėl buvo visiškas pasimetimas, gal vis dėlto nieko nedaryti, nes personal statement visiškai atrodo sugriuvo, jokios motyvacijos kažką daryti nebeliko. Perskaičiau vėl komentarą. Įsitikinau ko noriu. Liko tik mokytojai patvirtinti rekomendaciją, ir paraiška bus baigta. Tikrai labai ačiū. <3
Delete