Tuesday 9 September 2014

kaip žmonės persikrausto į kitą šalį?

aš vėl buvau Vilniui ir vėl viską jis sujaukė. Šįkart paskutinį kartą prieš savo didžiąją kelionę.
Bet ta prasme, aš grįžau, ir jau dvi dienas nerandu sau vietos. Ryte atsikėliau su nežmoniška šypsena veide ir tik vėliau supratau, kad sapnavau savo gyvenimą Vilniuje. Lygiai taip pat, kaip ir mano draugai dabar, ėjau į paskaitas, vakare gėriau kavą centre su draugėm, o savaitgaliai buvo tokie, kokius pajaučiau ištikrųjų būdama ten; tokie careless, bendraujant su visais ir nežinant kur atsibusi.
klausant savo muzikos, šokant su savo žmonėm, viskas pažįstama, šilta, gera.
bet žinot kaip bus.
paliksiu namų raktus.
paliksiu sim telefono kortelę.
paliksiu knygas.
paliksiu kai kuriuos rūbus.
paliksiu senus sąsiuvinius.
paliksiu savo lovą. vonią. kiemą.
paliksiu savo namus.
paliksiu šeimą.
paliksiu draugus.

bus nauja banko sąskaita.
naujas numeris. nauja sim kortelė.
nauji buto raktai.
nauji žmonės.
nauja kultūra.
naujas miestas.
nauja šalis.
kita kalba.
darbas.
mokslai.

nors atrodo susitikau su tikrai daug draugų, kuriuos norėjau pamatyti, ir visus apkabinau, ir pasidžiaugiau, kad juos pažįstų, bet dabar sedžiu ir galvoju, kad norėčiau apkabinti dar ir dar, ir niekad nepaleist.



2 comments:

  1. Viskas bus gerai, Ugnele. Tik iš pradžių baisu. Bet paskui tie nauji draugai, nauja sim kortelė, nauja banko sąskaita ir kita kalba tampa tokie artimi, kad pradedi galvot, kaip anksčiau be to gyvenime laikeis. Šiltas apkabinimas, būk stipri ir daug neverk. Žinau, kad sunku. Bet verta. :*

    ReplyDelete
    Replies
    1. šitas 'daug neverk' taip laiku šypseną išspaudė, nors ašarytės toliau rieda kaip niekad. aš tikrai tikiuos, kad čia tuoj viskas baigs, ir nuvažiavus ten tiesiog nebus laiko liūdėt. ačiū labai. <3

      Delete